Maitinimo įtampa: 220 V kintamoji srovė, 50 Hz |
Analizės efektyvumas: <25 min. |
Tikslumas: santykinis nuokrypis yra ± 15% ribose |
Matmenys: 235 x 190 x 120 mm |
Laikymo sąlygos: laikyti kambario temperatūroje |
Santykinė drėgmė: 45% ~ 75% |
Galia: <100VA |
Variacijos koeficientas (VK) – 1,5 % |
Duomenų sąsaja: 1 duomenų sąsaja |
Svoris: 1,5 kg |
Darbo aplinka: temperatūra:-10°C~40°C |
Atmosferos slėgis: 86,0 kPa ~ 106,0 kPa |
Imunologinio kiekybinio analizatoriaus | |
Imunologinio kiekybinio analizatoriausKoloidinis auksas / fluorescencinis aptikimas 2 viename | |
Katalogo numeris | EC-01 |
Santrauka | Šis prietaisas gali nuskaityti ir analizuoti tiek koloidinio aukso, tiek fluorescencines testo korteles. |
Principas | Pirmiausia analizatorius nuskaito informaciją iš dvimatio kodo, esančio ant bandymo kortelės, identifikuoja popierių kaip koloidinį auksą, aktyvuoja koloidinio aukso sužadintą šviesą (525 nm) ir apšviečia aptikimo sritį (T linija) ir kokybės kontrolės sritį (C linija) per integruotą šviesos kelią. |
Taikymo sritis | Šis produktas naudoja chromatografinę imunologinę analizę ir yra suderinamas naudoti su fluorescencinėmis ir koloidinėmis aukso testo kortelėmis. |
Paraiškos | Koloidinis auksas / fluorescencija |
Skaitymo laikas | 10–15 minučių |
Naudojimo instrukcijos | Šis analizatorius veikia talpiniu jutikliniu ekranu, leidžiančiu vartotojams naršyti meniu parinktis naudojant ekrane rodomus mygtukus.
|
Maitinimo įtampa: 220 V kintamoji srovė, 50 Hz | Galia: <100VA |
Analizės efektyvumas: <25 min. | Variacijos koeficientas (VK) – 1,5 % |
Tikslumas: santykinis nuokrypis yra ± 15% ribose | Duomenų sąsaja: 1 duomenų sąsaja |
Matmenys: 235 x 190 x 120 mm | Svoris: 1,5 kg |
Laikymo sąlygos: laikyti kambario temperatūroje | Darbo aplinka: temperatūra: -10°C~40°C |
Santykinė drėgmė: 45% ~ 75% | Atmosferos slėgis: 86,0 kPa ~ 106,0 kPa |
Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią infekcijai – vengti sąlyčio su FeLV užkrėstomis katėmis. Užkrėstų kačių nustatymas yra pagrindinis FeLV perdavimo prevencijos veiksnys. FeLV vakcinacija neturėtų būti laikoma kačių tyrimo pakaitalu.
Virologai kačių imunodeficito virusą (FIV) priskiria lentivirusams (arba „lėtiesiems virusams“). FIV priklauso tai pačiai retrovirusų šeimai kaip ir kačių leukemijos virusas (FeLV), tačiau virusai skiriasi daugeliu atžvilgių, įskaitant formą. FIV yra pailgos formos, o FeLV – labiau apskritos. Šie du virusai taip pat gana skiriasi genetiškai, o juos sudarantys baltymai yra skirtingo dydžio ir sudėties. Taip pat skiriasi konkretūs ligų sukėlėjai.
FIV užsikrėtusių kačių randama visame pasaulyje, tačiau infekcijos paplitimas labai skiriasi. Jungtinėse Valstijose maždaug 1,5–3 procentai sveikų kačių yra užsikrėtusios FIV. Užsikrėtimo rodiklis žymiai padidėja – 15 procentų ar daugiau – tarp sergančių arba didelės užsikrėtimo rizikos grupių kačių. Kadangi kandžiojimas yra veiksmingiausias viruso perdavimo būdas, dažniausiai užsikrečia laisvai klajojantys, agresyvūs katės patinai, o katės, laikomos tik patalpose, užsikrečia daug rečiau.
Pagrindinis FIV perdavimo būdas yra gilūs įkandimai, o FeLV lengvai plinta atsitiktinio kontakto metu, pavyzdžiui, laikant šunį švarioje aplinkoje ir bendrų vandens dubenėlių metu.
Ekspertai nesutaria, ar FIV gali būti perduodamas atsitiktinio kontakto metu. Virusas taip pat perduodamas per gleivines, tokias kaip burnos, tiesiosios žarnos ir makšties gleivinės.
Infekcijos pradžioje virusas patenka į netoliese esančius limfmazgius, kur dauginasi baltuosiuose kraujo kūneliuose, vadinamuose T limfocitais. Tada virusas išplinta į kitus limfmazgius visame kūne, sukeldamas generalizuotą, bet dažniausiai laikiną limfmazgių padidėjimą, dažnai lydimą karščiavimo. Ši infekcijos stadija gali likti nepastebėta, nebent limfmazgiai labai padidėtų.
Užsikrėtusios katės sveikata gali palaipsniui blogėti arba jai gali būti būdingas pasikartojantis susirgimas, kurį papildo santykinai geros sveikatos periodai. Kartais imunodeficito požymiai, nepasireiškiantys daugelį metų po užsikrėtimo, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Požymiai yra šie:
√Dažnai pastebima prasta kailio būklė ir nuolatinis karščiavimas kartu su apetito praradimu.
Dažnai pasireiškia dantenų (gingivitas) ir burnos (stomatitas) uždegimas bei lėtinės ar pasikartojančios odos, šlapimo pūslės ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
√Nuolatinis viduriavimas taip pat gali būti problema, kaip ir įvairios akių ligos.
√Dažnas lėtas, bet laipsniškas svorio kritimas, po kurio vėlyvoje ligos stadijoje seka didelis išsekimas.
√Įvairūs vėžio ir kraujo ligų tipai taip pat daug dažnesni katėms, užsikrėtusioms FIV.
√Nesterilizuotoms katėms buvo pastebėti kačiukų persileidimai ar kiti reprodukciniai sutrikimai.
√Kai kurioms užsikrėtusioms katėms pasireiškia traukuliai, elgesio pokyčiai ir kiti neurologiniai sutrikimai.
Diagnozė nustatoma remiantis ligos istorija, klinikiniais požymiais ir FIV antikūnų tyrimo rezultatu. FIV antikūnų nustatymas yra pasirinktas diagnostinis tyrimas, nes viruso kiekis užsikrėtusios katės kraujyje dažnai būna toks mažas, kad jo neįmanoma aptikti įprastomis priemonėmis. Šiuo metu prieinami FIV tyrimai (ELISA, Western blot tyrimas ir kiti imunochromatografiniai tyrimai) aptinka antikūnus, nukreiptus prieš virusą. Dauguma kačių antikūnus prieš FIV išsivysto per 60 dienų po užsikrėtimo. Tačiau serokonversijai reikalingas laikas yra labai įvairus ir kai kuriais atvejais gali būti gerokai ilgesnis nei 60 dienų. Teigiamas FIV antikūnų tyrimas rodo, kad katė yra užsikrėtusi FIV (tikriausiai dėl to, kad per visą gyvenimą užsikrėtusi infekcija retai išgydoma) ir gali perduoti virusą kitoms imlioms katėms. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad po užsikrėtimo gali praeiti nuo aštuonių iki dvylikos savaičių (o kartais ir ilgiau), kol pasirodys aptinkamas antikūnų kiekis.
Kai kurie tyrėjai įspėja, kad ligos patogenezė, pvz., regresuojančios infekcijos ir p27 antigeno trūkumas cirkuliuojančioje FeLV infekuotoms katėms, gali apsunkinti tikslią diagnozę. Be to, FIV vakcinų naudojimas taip pat gali apsunkinti tikslius tyrimus gydymo įstaigoje, nes sunku atskirti infekcijos sukeltus antikūnus nuo vakcinos sukeltų antikūnų.
Vienintelis patikimas būdas apsaugoti kates – užkirsti kelią jų sąlyčiui su virusu. Kačių įkandimai yra pagrindinis infekcijos perdavimo būdas, todėl laikant kates namuose ir atokiau nuo potencialiai užsikrėtusių kačių, kurios gali jas įkąsti, žymiai sumažėja tikimybė, kad jos užsikrės FIV infekcija. Dėl namuose gyvenančių kačių saugumo į namus, kuriuose yra neužkrėstų kačių, reikėtų priimti tik neužkrėstas kates.
Šiuo metu yra vakcinų, padedančių apsisaugoti nuo FIV infekcijos. Tačiau ne visos paskiepytos katės bus apsaugotos vakcinos, todėl užsikrėtimo prevencija išliks svarbi net ir paskiepytiems augintiniams. Be to, vakcinacija gali turėti įtakos būsimiems FIV tyrimų rezultatams. Svarbu aptarti vakcinacijos privalumus ir trūkumus su veterinarijos gydytoju, kad galėtumėte nuspręsti, ar jūsų katei reikia skirti FIV vakcinų.