Katalogo numeris | RC-CF28 |
Santrauka | Anti-Toksoplazmos IgG/IgM antikūnų nustatymas per 10 minučių |
Principas | Vieno etapo imunochromatografinis tyrimas |
Aptikimo taikiniai | Toksoplazmos IgG/IgM antikūnai |
Pavyzdys | Kačių pilnas kraujas, plazma arba serumas |
Skaitymo laikas | 10–15 minučių |
Jautrumas | IgG: 97,0 %, palyginti su IFA, IgM: 100,0 %, palyginti su IFA |
Specifiškumas | IgG: 96,0 %, palyginti su IFA, IgM: 98,0 %, palyginti su IFA |
Kiekis | 1 dėžutė (rinkinys) = 10 įrenginių (atskira pakuotė) |
Turinys | Testo rinkinys, buferinis buteliukas ir vienkartiniai lašintuvai |
Sandėliavimas | Kambario temperatūra (2–30 ℃) |
Galiojimo laikas | 24 mėnesiai po pagaminimo |
Atsargiai | Suvartoti per 10 minučių po atidarymoNaudokite tinkamą mėginio kiekį (0,01 ml lašintuvo) Suvartoti po 15–30 minučių kambario temperatūroje, jei laikomi šaltoje aplinkoje Po 10 minučių testo rezultatus laikyti negaliojančiais |
Toksoplazmozė yra liga, kurią sukelia vienaląstis parazitas, vadinamas Toxoplasma gondii (T. gondii). Toksoplazmozė yra viena iš labiausiai paplitusių parazitinių ligų, ja serga beveik visi šiltakraujai gyvūnai, įskaitant naminius gyvūnus ir žmones. Katės yra svarbios T. gondii epidemiologijoje, nes jos yra vieninteliai šeimininkai, galintys išskirti aplinkai atsparias oocistas. Dauguma T. gondii užsikrėtusių kačių nerodo jokių simptomų. Tačiau kartais pasireiškia klinikinė liga – toksoplazmozė. Kai liga pasireiškia, ji gali išsivystyti, kai katės imuninis atsakas nėra pakankamas, kad sustabdytų tachizoitų formų plitimą. Liga dažniau pasireiškia katėms su nusilpusia imunine sistema, įskaitant jaunus kačiukus ir kates, sergančias kačių leukemijos virusu (FELV) arba kačių imunodeficito virusu (FIV).
Katės yra vieninteliai pagrindiniai T. gondii šeimininkai; tai vieninteliai žinduoliai, kurių išmatose randama Toxoplasma. Katės reprodukcinė T. gondii forma gyvena žarnyne, o oocistos (subrendusios į kiaušinėlį formos formos) pašalinamos iš organizmo su išmatomis. Oocistos turi būti aplinkoje 1–5 dienas, kol tampa užkrečiamos. Katės T. gondii su išmatomis išskiria tik kelias savaites po užsikrėtimo. Oocistos aplinkoje gali išgyventi keletą metų ir yra atsparios daugumai dezinfekavimo priemonių.
Oocistas praryja tarpiniai šeimininkai, pavyzdžiui, graužikai ir paukščiai, arba kiti gyvūnai, pavyzdžiui, šunys ir žmonės, ir jos migruoja į raumenis bei smegenis. Kai katė suėda užkrėstą tarpinį grobį (arba jo dalį)didesnis gyvūnas, pvz., kiaulė), parazitas išsiskiria katės žarnyne ir gyvenimo ciklas gali kartotis
Dažniausi simptomaiToksoplazmozės simptomai yra karščiavimas, apetito praradimas ir letargija. Kiti simptomai gali pasireikšti priklausomai nuo to, ar infekcija ūminė, ar lėtinė, ir kur organizme randamas parazitas. Plaučiuose T. gondii infekcija gali sukelti plaučių uždegimą, kuris palaipsniui stiprėja. Toksoplazmozė taip pat gali pažeisti akis ir centrinę nervų sistemą, sukeldama tinklainės arba priekinės akies kameros uždegimą, nenormalų vyzdžio dydį ir jautrumą šviesai, aklumą, koordinacijos sutrikimus, padidėjusį jautrumą lietimui, asmenybės pokyčius, sukimąsi ratu, galvos spaudimą, ausų trūkčiojimą, sunkumus kramtyti ir ryti maistą, traukulius ir šlapinimosi bei tuštinimosi kontrolės praradimą.
Toksoplazmozė paprastai diagnozuojama remiantis ligos istorija, požymiais ir pagalbinių laboratorinių tyrimų rezultatais. Toksoplazmozę gali padėti diagnozuoti IgG ir IgM antikūnų prieš Toxoplasma gondii matavimas kraujyje. Reikšmingas IgG antikūnų prieš T. gondii kiekis sveikos katės organizme rodo, kad katė anksčiau buvo užsikrėtusi ir dabar greičiausiai yra imuninė bei neškirta oocistų. Tačiau reikšmingas IgM antikūnų prieš T. gondii kiekis rodo aktyvią katės infekciją. Abiejų tipų T. gondii antikūnų nebuvimas sveikos katės organizme rodo, kad katė yra jautri infekcijai ir todėl vieną ar dvi savaites po užsikrėtimo išskiria oocistas.
Kol kas nėra vakcinos, kuri apsaugotų nuo T. gondii infekcijos ar toksoplazmozės katėms, žmonėms ar kitoms rūšims. Todėl gydymas paprastai apima antibiotiko, vadinamo klindamicinu, kursą. Kiti vartojami vaistai yra pirimetaminas ir sulfadiazinas, kurie kartu slopina T. gondii dauginimąsi. Gydymą reikia pradėti kuo greičiau po diagnozės nustatymo ir tęsti kelias dienas po to, kai simptomai išnyksta.
Ūminei infekcijai būdingas staigus IgM antikūnų kiekio padidėjimas, o po 3–4 savaičių – IgG klasės antikūnų kiekio padidėjimas. IgM antikūnų kiekis pasiekia didžiausią lygį maždaug po 3–4 savaičių nuo simptomų atsiradimo ir išlieka aptinkamas 2–4 mėnesius. IgG klasės antikūnų kiekis pasiekia didžiausią lygį per 7–12 savaičių, tačiau mažėja daug lėčiau nei IgM antikūnų kiekis ir išlieka padidėjęs ilgiau nei 9–12 mėnesių.