Katalogo numeris | RC-CF15 |
Santrauka | FeLV p27 antigenų ir FIV p24 antikūnų aptikimas per 15 minučių |
Principas | Vieno etapo imunochromatografinis tyrimas |
Aptikimo taikiniai | FeLV p27 antigenai ir FIV p24 antikūnai |
Pavyzdys | Kačių pilnas kraujas, plazma arba serumas |
Skaitymo laikas | 10–15 minučių |
Jautrumas | FeLV: 100,0 %, palyginti su IDEXX SNAP FIV/FeLV kombinuotu testu FIV: 100,0 %, palyginti su IDEXX SNAP FIV/FeLV kombinuotu testu |
Specifiškumas | FeLV: 100,0 %, palyginti su IDEXX SNAP FIV/FeLV kombinuotu testu FIV: 100,0 %, palyginti su IDEXX SNAP FIV/FeLV kombinuotu testu |
Aptikimo riba | FeLV: FeLV rekombinantinis baltymas 200 ng/ml FIV: IFA titras 1/8 |
Kiekis | 1 dėžutė (rinkinys) = 10 įrenginių (atskira pakuotė) |
Turinys | Testo rinkinys, buferinis buteliukas ir vienkartiniai lašintuvai |
Sandėliavimas | Kambario temperatūra (2–30 ℃) |
Galiojimo laikas | 24 mėnesiai po pagaminimo |
Atsargiai | Suvartoti per 10 minučių po atidarymo Naudokite tinkamą mėginio kiekį (0,02 ml lašintuvo FeLV / 0,01 ml lašintuvo FIV). Jei laikomi šaltoje aplinkoje, naudokite po 15–30 minučių kambario temperatūroje. Po 10 minučių testo rezultatus laikyti negaliojančiais |
Šunų koronavirusas (FCoV) yra virusas, pažeidžiantis kačių žarnyną. Jis sukelia gastroenteritą, panašų į parvovirusą. FCoV yra antra pagal dažnumą virusinė viduriavimo priežastis katėms, po šunų parvoviruso (CPV). Skirtingai nuo CPV, FCoV infekcijos paprastai nėra susijusios su dideliu mirtingumu.
FCoV yra viengrandis RNR tipo virusas su riebaliniu apsauginiu sluoksniu. Kadangi virusas yra padengtas riebaline membrana, jį gana lengva inaktyvuoti plovikliais ir tirpiklių tipo dezinfekavimo priemonėmis. Jis plinta virusui išsiskiriant su užsikrėtusių šunų išmatomis. Dažniausias infekcijos būdas yra kontaktas su išmatomis, kuriose yra viruso. Požymiai pradeda rodytis praėjus 1–5 dienoms po užsikrėtimo. Šuo tampa „nešiotoju“ kelias savaites po pasveikimo. Virusas aplinkoje gali išgyventi kelis mėnesius. Clorox, sumaišytas 113 g santykiu su galonu vandens, sunaikins virusą.
Kačių leukemijos virusas (FeLV) – retrovirusas, taip pavadintas dėl savo elgesio užkrėstose ląstelėse. Visi retrovirusai, įskaitant kačių imunodeficito virusą (FIV) ir žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), gamina fermentą atvirkštinę transkriptazę, kuri leidžia jiems įterpti savo genetinės medžiagos kopijas į užkrėstų ląstelių medžiagą. Nors ir susiję, FeLV ir FIV skiriasi daugeliu atžvilgių, įskaitant savo formą: FeLV yra labiau apskritas, o FIV – pailgas. Šie du virusai taip pat gana skiriasi genetiškai, o jų baltymų sudedamosios dalys yra skirtingo dydžio ir sudėties. Nors daugelis FeLV ir FIV sukeltų ligų yra panašios, konkretūs jų atsiradimo būdai skiriasi.
FeLV užsikrėtusių kačių aptinkama visame pasaulyje, tačiau infekcijos paplitimas labai skiriasi priklausomai nuo jų amžiaus, sveikatos, aplinkos ir gyvenimo būdo. Jungtinėse Valstijose maždaug 2–3 % visų kačių yra užsikrėtusios FeLV. Užsikrėtimo rodikliai žymiai padidėja – 13 % ar daugiau – tarp sergančių, labai jaunų arba kitų didelės užsikrėtimo rizikos kačių.
Katės, nuolat užsikrėtusios FeLV, yra infekcijos šaltiniai. Virusas labai dideliais kiekiais išsiskiria su seilėmis ir nosies išskyromis, taip pat su užsikrėtusių kačių šlapimu, išmatomis ir pienu. Virusas gali būti perduodamas iš katės katei per įkandimo žaizdą, abipusio šukavimo metu ir (nors retai) bendrai naudojant kraiko dėžutes ir maitinimo indus. Virusas taip pat gali būti perduodamas iš užsikrėtusios motinos katės jos kačiukams prieš jiems gimstant arba žindant. FeLV ilgai neišgyvena už katės kūno ribų – įprastomis namų sąlygomis tikriausiai mažiau nei kelias valandas.
Ankstyvosiose infekcijos stadijose katėms paprastai nebūna jokių ligos požymių. Tačiau laikui bėgant – savaitėmis, mėnesiais ar net metais – katės sveikata gali palaipsniui blogėti arba jai gali būti būdingas pasikartojantis susirgimas su santykinai gerų laikų pertraukomis. Požymiai yra šie:
Apetito praradimas.
Lėtas, bet progresuojantis svorio kritimas, po kurio vėlyvoje ligos stadijoje seka stiprus išsekimas.
Prasta kailio būklė.
Padidėję limfmazgiai.
Nuolatinis karščiavimas.
Blyškios dantenos ir kitos gleivinės.
Dantenų uždegimas (gingivitas) ir burnos ertmės uždegimas (stomatitas)
Odos, šlapimo pūslės ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Nuolatinis viduriavimas.
Traukuliai, elgesio pokyčiai ir kiti neurologiniai sutrikimai.
Įvairios akių ligos ir nesterilizuotoms katėms – kačiukų persileidimas ar kiti reprodukciniai sutrikimai.
Pageidaujami pradiniai tyrimai yra tirpaus antigeno tyrimai, tokie kaip ELISA ir kiti imunochromatografiniai tyrimai, kurie aptinka laisvą antigeną skystyje. Ligos tyrimus galima atlikti lengvai. Tirpaus antigeno tyrimai yra patikimiausi, kai tiriamas serumas arba plazma, o ne visas kraujas. Eksperimentinėje aplinkoje dauguma kačių gaus teigiamus tirpaus antigeno testo rezultatus per
28 dienos po užsikrėtimo; tačiau laikas tarp užsikrėtimo ir antigenemijos išsivystymo yra labai įvairus ir kai kuriais atvejais gali būti gerokai ilgesnis. Seilių ar ašarų tyrimai duoda nepriimtinai didelį netikslių rezultatų procentą, todėl jų naudoti nerekomenduojama. Katėms, kurių ligos testo rezultatas neigiamas, galima skirti profilaktinę vakciną. Vakcina, kuri kartojama kartą per metus, pasižymi neįtikėtinai dideliu sėkmės rodikliu ir šiuo metu (nesant veiksmingo gydymo) yra galingiausias ginklas kovoje su kačių leukemija.
Vienintelis patikimas būdas apsaugoti kates – užkirsti kelią jų sąlyčiui su virusu. Kačių įkandimai yra pagrindinis infekcijos perdavimo būdas, todėl laikant kates namuose ir atokiau nuo potencialiai užsikrėtusių kačių, kurios gali jas įkąsti, žymiai sumažėja tikimybė, kad jos užsikrės FIV infekcija. Dėl namuose gyvenančių kačių saugumo į namus, kuriuose yra neužkrėstų kačių, reikėtų priimti tik neužkrėstas kates.
Šiuo metu yra vakcinų, padedančių apsisaugoti nuo FIV infekcijos. Tačiau ne visos paskiepytos katės bus apsaugotos vakcinos, todėl užsikrėtimo prevencija išliks svarbi net ir paskiepytiems augintiniams. Be to, vakcinacija gali turėti įtakos būsimiems FIV tyrimų rezultatams. Svarbu aptarti vakcinacijos privalumus ir trūkumus su veterinarijos gydytoju, kad galėtumėte nuspręsti, ar jūsų katei reikia skirti FIV vakcinų.