Santrauka | Specifinių chlamidijų antikūnų nustatymas per 15 minučių |
Principas | Vieno etapo imunochromatografinis tyrimas |
Aptikimo taikiniai | Chlamidijų antikūnai |
Pavyzdys | Serumas
|
Skaitymo laikas | 10–15 minučių |
Kiekis | 1 dėžutė (rinkinys) = 10 įrenginių (atskira pakuotė) |
Turinys | Testo rinkinys, buferiniai buteliukai, vienkartiniai lašintuvai ir vatos tamponėliai |
Atsargiai | Suvartoti per 10 minučių po atidarymo Naudokite tinkamą mėginio kiekį (0,1 ml lašintuvo) Suvartoti po 15–30 minučių kambario temperatūroje, jei laikomi šaltoje aplinkoje Po 10 minučių testo rezultatus laikyti negaliojančiais |
Chlamidiozė yra gyvūnų ir žmonių infekcija, kurią sukelia Chlamydiaceae šeimos bakterijos. Chlamidiozė pasireiškia nuo subklinikinių infekcijų iki mirties, priklausomai nuo chlamidijų rūšies, šeimininko ir užkrėsto audinio. Chlamydiales būrio bakterijų šeimininkų gyvūnų spektras apima daugiau nei 500 rūšių, įskaitant žmones ir laukinius bei naminius žinduolius (įskaitant sterblinius), paukščius, roplius, varliagyvius ir žuvis. Žinomų chlamidijų rūšių šeimininkų spektras plečiasi, ir dauguma rūšių gali įveikti šeimininko barjerus.
Kadangi chlamidiozė paveikia daugybę šeimininkų ir sukelia įvairias klinikines apraiškas, galutinei diagnozei dažnai reikia kelių tyrimų metodų.
Chlamidiozės etiologija gyvūnams
Chlamidiozę sukeliančios bakterijos priklauso Chlamydiales būriui, kurį sudaro gramneigiamos, obligatinės tarpląstelinės bakterijos, turinčios dvifazį vystymosi ciklą ir galinčios užkrėsti eukariotinius šeimininkus.
Chlamydiaceae šeima apima vieną gentį,Chlamidijos, kuriame yra 14 pripažintų rūšių:C abortas,C psittaci,Chlamydia avium,C buteonis,C uogos,C felis,C gallinacea,C muridarum,C pecorum,C pneumoniae,C poikilotermija,C serpentis,C suisirC trachomatisTaip pat žinomi trys glaudžiai susijęKandidatasrūšys (t. y. nekultūringi taksonai):Candidatus Chlamydia ibidis,Candidatus Chlamydia sanziniairCandidatus Chlamydia corallus.
Chlamidiozės infekcijos aptinkamos daugumai gyvūnų ir gali kilti iš kelių rūšių, kartais vienu metu. Nors daugelis rūšių turi natūralų šeimininką arba rezervuarą, daugelis jų įveikia natūralius šeimininko barjerus. Tyrimais nustatytas vienas iš genų, leidžiančių chlamidijų rūšims gauti naujos DNR iš aplinkinės aplinkos, kad apsisaugotų nuo šeimininko apsaugos, tuo pačiu metu daugintis, kad galėtų plisti į aplinkines ląsteles.