Katalogo numeris | RC-CF01 |
Santrauka | Šunų maro viruso (CDV) antikūnų nustatymas per 15 minučių |
Principas | Vieno etapo imunochromatografinis tyrimas |
Aptikimo taikiniai | Šunų maro viruso (CDV) antikūnai |
Pavyzdys | Šuns pilnas kraujas, plazma arba serumas |
Skaitymo laikas | 10–15 minučių |
Jautrumas | 92,0 %, palyginti su serumo neutralizacija (SN testas) |
Specifiškumas | 96,0 %, palyginti su serumo neutralizacija (SN testas) |
Interpretacija | Teigiamas: virš SN titro 16, Neigiamas: žemiau SN titro 16 |
Kiekis | 1 dėžutė (rinkinys) = 10 įrenginių (atskira pakuotė) |
Turinys | Testo rinkinys, buferinis buteliukas, lašintuvai ir tamponas |
Sandėliavimas | Kambario temperatūra (2–30 ℃) |
Galiojimo laikas | 24 mėnesiai po pagaminimo |
Atsargiai | Suvartoti per 10 minučių po atidarymoNaudokite tinkamą mėginio kiekį (1 μl kilpos)Suvartoti po 15–30 minučių kambario temperatūroje, jei laikomi šaltoje aplinkoje Po 15 minučių testo rezultatus laikyti negaliojančiais |
Šunų maras kelia didelę grėsmę šunims, ypač šuniukams, kurie yra labai jautrūs šiai ligai. Užsikrėtus, mirtingumas siekia 80 %. Suaugę šunys, nors ir retai,galima užsikrėsti šia liga. Net ir pasveikę šunys kenčia nuo ilgalaikio žalingo poveikio. Nervų sistemos sutrikimas gali pabloginti uoslės, klausos ir regėjimo pojūčius. Gali lengvai ištikti dalinis arba bendras paralyžius, gali kilti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas. Tačiau šunų maras nėra perduodamas žmonėms.
1 pav. Šunų maro virusas1)
2 pav. Tipiniai CDV užsikrėtusių šunų klinikiniai požymiai2): (A) pasireiškė kvėpavimo takų simptomai su išskyromis iš akių
akis; (B) pasireiškė klinikiniai raudonų bėrimų simptomai veide; (C) sukietėjusi užsikrėtusių šunų letena; (D) kruvinas viduriavimas ant žemės.
Šunų maras lengvai perduodamas kitiems gyvūnams per virusus. Liga gali pasireikšti per sąlytį su užsikrėtusių šuniukų kvėpavimo organų išskyromis arba šlapimu ir išmatomis.
Specifinių ligos simptomų nėra, tai yra pagrindinė gydymo neatsakymo arba atidėliojimo priežastis. Dažni simptomai yra peršalimas su aukšta temperatūra, kuris gali išsivystyti į bronchitą, plaučių uždegimą, gastritą ir enteritą. Ankstyvoje stadijoje žvairumas, kraujo paraudusios akys ir akių gleivės yra ligos požymiai. Svorio kritimas, čiaudulys, vėmimas ir viduriavimas taip pat lengvai tiriami. Vėlyvoje stadijoje virusai, infiltravę nervų sistemą, sukelia dalinį arba bendrą paralyžių ir traukulius. Gali būti prarasta gyvybingumas ir apetitas. Jei simptomai nėra sunkūs, liga gali pablogėti be gydymo. Žema temperatūra gali trukti tik dvi savaites. Gydymas yra sunkus, kai pasireiškia keli simptomai, įskaitant plaučių uždegimą ir gastritą. Net jei infekcijos simptomai išnyksta, po kelių savaičių nervų sistema gali sutrikti. Dėl spartaus virusų dauginimosi ant pėdos padų susidaro keratino sankaupos. Atsižvelgiant į įvairius simptomus, rekomenduojama greitai ištirti šuniukus, įtariamus sergant šia liga.
Šuniukai, pasveikę po virusinės infekcijos, yra jai atsparūs. Tačiau labai retai šuniukai išgyvena po užsikrėtimo virusu. Todėl vakcinacija yra saugiausias būdas.
Šuniukai, gimę šunų, atsparių šunų marui, taip pat turi imunitetą. Imunitetą galima gauti su motinos kalės pienu per kelias dienas po gimimo, tačiau jis skiriasi priklausomai nuo motinos kalės antikūnų kiekio. Po to šuniukų imunitetas sparčiai mažėja. Dėl tinkamo vakcinacijos laiko reikėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytojais.
SN titras† | Pastaba | |
Teigiamas titras | ≥1:16 | SN 1:16, ribota apsauga nuo lauko viruso. |
Neigiamas titras | <1:16 | Tai rodo tinkamą vakcinacijos atsaką. |
1 lentelė. Vakcinacija3)
†: Serumo neutralizavimas