Paukščių infekcinės bursito ligos Ag greitojo tyrimo rinkinys | |
Santrauka | Specifinio paukščių infekcinės bursito antigeno nustatymas per 15 minučių |
Principas | Vieno etapo imunochromatografinis tyrimas |
Aptikimo taikiniai | Paukščių infekcinės bursito ligos antigenas |
Pavyzdys | Vištienos Bursa |
Skaitymo laikas | 10–15 minučių |
Kiekis | 1 dėžutė (rinkinys) = 10 įrenginių (atskira pakuotė) |
Turinys | Testo rinkinys, buferiniai buteliukai, vienkartiniai lašintuvai ir vatos tamponėliai |
Atsargiai | Suvartoti per 10 minučių po atidarymo Naudokite tinkamą mėginio kiekį (0,1 ml lašintuvo) Suvartoti po 15–30 minučių kambario temperatūroje, jei laikomi šaltoje aplinkoje Po 10 minučių testo rezultatus laikyti negaliojančiais |
Infekcinė bursos liga (uždegiminė žarnyno liga (UŽL)), taip pat žinomas kaipGumboro liga,infekcinis bursitas irinfekcinė paukščių nefrozėyra labai užkrečiama jaunų žmonių liga,vištos ir kalakutų, kuriuos sukelia infekcinės bursito virusas (IBDV),[1] būdingasimunosupresija ir mirtingumas paprastai būna 3–6 savaičių amžiaus. Liga pirmą kartą buvo aptikta m.Gamboras, Delaveras 1962 m. Tai ekonomiškai svarbu paukštininkystės pramonei visame pasaulyje dėl padidėjusio jautrumo kitoms ligoms ir neigiamos įtakos veiksmingamvakcinacijaPastaraisiais metais Europoje atsirado labai virulentiškų IBDV (vvIBDV) padermių, sukeliančių didelį vištų mirtingumą.Lotynų Amerika,Pietryčių Azija, Afrika irArtimieji RytaiInfekcija vyksta per burnos ir fekalinį kelią, o paveiktas paukštis maždaug 2 savaites po užsikrėtimo išskiria didelį viruso kiekį. Liga lengvai plinta iš užsikrėtusių vištų sveikoms vištoms per maistą, vandenį ir fizinį kontaktą.
Liga gali pasireikšti staiga, o sergamumas paprastai siekia 100 %. Ūminės formos paukščiai būna išsekę, nusilpę ir dehidratuoti. Jie viduriuoja vandeningai ir gali turėti patinusias, išmatomis nudažytas išmatas. Didžioji pulko dalis guli ir turi pasišiaušusias plunksnas. Mirtingumas priklauso nuo atitinkamos padermės virulentiškumo, užkrato dozės, ankstesnio imuniteto, gretutinės ligos buvimo, taip pat nuo pulko gebėjimo sukelti veiksmingą imuninį atsaką. Labai jaunų viščiukų, jaunesnių nei trijų savaičių amžiaus, imunosupresija yra bene svarbiausias rezultatas ir gali būti kliniškai neaptinkama (subklinikinė). Be to, infekcija mažiau virulentiškomis padermėmis gali neturėti akivaizdžių klinikinių požymių, tačiau paukščiai, kuriems iki šešių savaičių amžiaus pasireiškia bursos atrofija su fibroziniais ar cistiniais folikulais ir limfocitopenija, gali būti jautrūs.oportunistinė infekcijair gali mirti nuo infekcijos, kurią sukelia sukėlėjai, kurie paprastai nesukeltų ligos imunokompetentingiems paukščiams.
Užsikrėtusioms vištoms paprastai pasireiškia šie simptomai: lesnojančios kitos vištos, aukšta temperatūra, pasišiaušusios plunksnos, drebulys ir lėta eisena, jos guli kartu glėbiais nuleidusios galvas, viduriavimas, geltonos ir putojančios išmatos, tuštinimosi sunkumai, sumažėjęs ėdimas arba anoreksija.
Mirtingumas yra apie 20 %, o mirtis įvyksta per 3–4 dienas. Išgyvenusiųjų pasveikimas trunka apie 7–8 dienas.
Motininių antikūnų (antikūnų, perduodamų viščiukui iš motinos) buvimas keičia ligos eigą. Ypač pavojingos viruso atmainos, pasižyminčios dideliu mirtingumu, pirmą kartą buvo aptiktos Europoje; šių atmainų Australijoje aptikta nebuvo.[5]