„Lifecosm“ paukščių infekcinės bursito ligos (Ab) greitojo tyrimo rinkinys veterinariniam diagnostiniam tyrimui

Liga gali pasireikšti staiga, o sergamumas paprastai siekia 100 %. Ūminės formos paukščiai būna išsekę, nusilpę ir dehidratuoti. Jie viduriuoja vandeningai, jų išmatos gali būti ištinę. Didžioji dalis bandos guli ir jų plunksnos yra pasišiaušusios. Mirtingumas priklauso nuo atitinkamos padermės virulentiškumo, užkrato dozės, ankstesnio imuniteto, gretutinės ligos buvimo, taip pat nuo bandos gebėjimo sukelti veiksmingą imuninį atsaką. Labai jaunų viščiukų, jaunesnių nei trijų savaičių amžiaus, imunosupresija yra bene svarbiausias rezultatas ir gali būti kliniškai neaptinkama (subklinikinė). Be to, infekcija mažiau virulentiškomis padermėmis gali neturėti akivaizdžių klinikinių požymių, tačiau paukščiai, kuriems iki šešių savaičių amžiaus pasireiškia bursos atrofija su fibroziniais arba cistiniais folikulais ir limfocitopenija, gali būti jautrūs oportunistinėms infekcijoms ir gali mirti nuo infekcijos, kurią sukelia sukėlėjai, kurie paprastai nesukelia ligos imunokompetentiniams paukščiams.
Užsikrėtusioms vištoms paprastai pasireiškia šie simptomai: lesnojančios kitos vištos, aukšta temperatūra, pasišiaušusios plunksnos, drebulys ir lėta eisena, jos guli kartu glėbiais nuleidusios galvas, viduriavimas, geltonos ir putojančios išmatos, tuštinimosi sunkumai, sumažėjęs ėdimas arba anoreksija.
Mirtingumas yra apie 20 %, o mirtis įvyksta per 3–4 dienas. Išgyvenusiųjų pasveikimas trunka apie 7–8 dienas.
Motininių antikūnų (antikūnų, perduodamų viščiukui iš motinos) buvimas keičia ligos eigą. Ypač pavojingos viruso atmainos, pasižyminčios dideliu mirtingumu, pirmą kartą buvo aptiktos Europoje; šios atmainos nebuvo aptiktos Australijoje.[5]